припу́дривать(ся)
verbo
1 incipriarsi
2 припу́дритЬ(ся)
verbo
1 incipriarsi
2 припу́дритЬ(ся)
permalink
приправля́ть (v)
припря́тать (v)
припря́тывать (v)
припрыгивать (vi)
припу́дриться (v)
припу́дривать(ся) (v)
припу́гивать (v)
припугну́ть (v)
припущу́ (v)
при́пуск (s. masch.)
припуска́ть(ся) (v)
припусти́ться (v)
припу́тать (v)
припу́тывать (v)
припуха́ть (v)
припу́хлый (agg.)
припечь (vp)
припеча́тывать (v)
I nostri siti
- Dizionario italiano
- Grammatica italiana
- Verbi Italiani
- Dizionario latino
- Dizionario greco antico
- Dizionario francese
- Dizionario inglese
- Dizionario tedesco
- Dizionario spagnolo
- Dizionario greco moderno
- Dizionario piemontese
En français
In english
In Deutsch
En español
Em portugues
По русски
Στα ελληνικά
Ën piemontèis
Le nostre applicazioni mobili
Android

