обве́й(ся)
verbo
обви́тЬ(ся)
verbo
обви́тЬ(ся)
permalink
обвари́ться (v)
обваривание (s. n.)
обва́ривать (v)
обва́риваться (v)
обве́ивать (v)
обве́й(ся) (v)
обве́сить 2 (v)
обве́ситься 1 (v)
обве́ситься 2 (v)
обве́тривать (v)
обве́триваться (v)
обвини́тель (s. masch.)
обвинительница (s. femm.)
обвиня́ть (v)
обвиса́ть (v)
обви́слый (agg.)
обви́ться (v)
обвива́ть(ся) (v)
обводи́ть (v)
I nostri siti
- Dizionario italiano
- Grammatica italiana
- Verbi Italiani
- Dizionario latino
- Dizionario greco antico
- Dizionario francese
- Dizionario inglese
- Dizionario tedesco
- Dizionario spagnolo
- Dizionario greco moderno
- Dizionario piemontese
En français
In english
In Deutsch
En español
Em portugues
По русски
Στα ελληνικά
Ën piemontèis
Le nostre applicazioni mobili
Android

